JURGITA GERLIKAITE

Menininkė

Žiniasklaida

„Jei Jurgitos Gerlikaitės darbuose ieškotume romantiško pasakojimo, kaip mat pakliūtume į jos paspęstas pinkles. Jurgitos kūrinių pasaulis – vienbalsiai įvertintas tiek Lietuvoje, tiek ir Rytų ir Centrinėje Europoje – atsiskleidžia įvairiomis technikomis, o skaitmeninė spauda įgalina išgauti dar daugiau aspektų, o jos kuriamas pasaulis bet kam gali pasirodyti pernelyg ramus ir tiesiog gražus. Jo rokokiškas stilius, Europos alegorijomis pagrįsti siužetai, atidžiau įsižiūrėjus išryškėjantys Lietuvos kraštovaizdžio elementai sukuria iliuziją, tarsi būtum patekęs į Vilniaus senamiesčio labirintą. Būtent Vilniaus senamiestis, kiek man yra tekę matyti, yra tinkamiausia vieta žaisti slėpynes visoje Rytų ir Centrinėje Europoje. Vaikiškam žaidimui būdingo tyro žiaurumo pagimdytas šio miesto labirintas neturi lygių. Jis atspindi ne vien kraštovaizdžio ir architektūros nepaprastumą, bet ir kažką esminio, būdingo Lietuvos istorijai, kurioje fanatiškos katalikybės pašonėje vis dar gyva pagonybė, o savos tapatumo paieškos stumia į susvetimėjimą.

Jurgita neabejotinai yra Vilniaus žmogus. Klaidžiodama po miestą ji fiksuoja žmones ir gražius vaizdus, kuriuos paskui perkelia į išgalvotą erdvę. Kartu su nesančiaisiais dalyviais jie įterpiami į dvisluoksnę arba trisluoksnę erdvę, o tuomet tyram grožiui neišvengiamai ima akomponuoti žiaurumas ir baisumas. Šie du arba trys vienas kitam priešiški sluoksniai įausti į vidinį siužetą, lemia, kad Jurgitos darbai atsiskleidžia ir žmogui iš šalies. Dar kartą peržvelgę „Meditacijų“ ciklą (iš viso 17 darbų, 2007 m.), kurio slapta tema yra būtent miestas, pamatytume, kad Jurgitos kūrinių sulyginimas su Vilniaus miesto bruožais toli gražu nėra atsitiktinis. Jurgitos miestiškumas, sakyčiau, yra originalus tuo, kad apgaulingai primena M. K. Čiurlionį, taip pat pasirinkusį „Meditacijų“ temą, tačiau jam rūpėjo atskleisti pagonybės sąsajas su Rytais. Apskritai apie Lietuvos dailininkus, perfrazuodami Sezanui skirtą Pikaso teiginį, galėtume sakyti: „Visi jie kilę iš Čiurlionio.“ Tiesa, nemaža dalis jo motyvus perėmusių autorių taip ir liko pakartojimo lygmenyje, o Jurgitos Gerlikaitės ciklas „Meditacijos“ yra pagirtinas vaisingo interpretavimo pavyzdys.“

Rio Kojima, Istorijos profesorius, Čiūbu universitetas, Japonija. „Arena“, Nr. 6, p. 1–4, Fubaisha, 2009.Iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė

„Dėl estetinio įtaigumo ir pažinimo gilumo, Jurgitos Gerlikaitės grafikos darbai yra nepaprastai jaudinantys ir svarbūs.“

Tom Jørgensen, meno istorikas, dailėtyrininkas ir rašytojas, Danija

„Kalbant apie menininkės šaknis, reikia pasakyti, kad Jurgita Gerlikaitė anksčiau studijavo Japonijos dzenbudizmo meną. Net jeigu perdedant išorinių įtakų reikšmę originali menininkės kūryba galėtų būti klaidingai suprasta, neabejotinai atpažįstu ryšį tarp dzenbudizmo filosofijos ir jos darbų. Pavyzdžiui, žiūrėdami į akis, pavaizduotas jos simboliškai pavadintame darbe „Materija, energija, erdvė, laikas“ (2006), matome, kad veido išraiška turi daug panašumų į vaizduojamą No teatro kaukėje. Darbe naudojami tik juodi ir balti tonai, būdingi dzenbudizmo tapybai. Veidas akivaizdžiai medituoja, siekdamas subjektyvumo nebuvimo ir egzistencinės nebūties. Tai gyvenimo tyrimas vaizdais.
Šiuo metu, kai sąmonė išstumia ego arba savąjį aš, žmonija gali pasiekti harmoniją su išoriniu pasauliu, kuris ima kontroliuoti subjektyvią vidinę žmonių erdvę. Čia ego tiesiog vaizduojamas kaip reliatyvus reiškinys, suskaidytas subjektyvumo. Todėl istorijos apie paslaptingus nuotykius yra ne romantinės istorijos su laiminga pabaiga, o nesibaigiantis persikūnijimas.
Fantastinį didžiojo Lietuvos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį mes taip pat lengvai įsivaizduojame tirdami vidinį pasaulį antisubjektyvumo prasme. Akivaizdu, kad Čiurlionio tapyba turėjo įtakos Jurgitos Gerlikaitės spalvų gamai. Tapydamas „kosminę fantaziją“, Čiurlionis ignoravo šiuolaikinę perspektyvą ir naudojo plokščią mandalos formos kompoziciją. Jurgita Gerlikaitė savo technika panašiai ignoruoja šiuolaikinę perspektyvą ir išreiškia pagarbą senelės liaudies menininkės Petronėlės Gerlikienės kūrybai. Vis dėlto turime atsiminti, kad dėl tokios antimodernios aplinkos Jurgita Gerlikaitė tapo itin modernia menininke.“

Rio Kojima, Istorijos profesorius, Čiūbu universitetas, Japonija. Jurgita Gerlikaitė, Vilnius, 2009

„J. Gerlikaitės, studijavusios Vilniaus dailės akademijoje meno istoriją ir teoriją, o paskui susidomėjusios grafikos studijomis, kūriniai atlikti labai retai Lietuvoje naudojamomis netoksiško estampo technikomis. Danijoje studijavusi šias technikas – fotopolimero plėvelę, ofortą ir kitas, autorė demonstruoja grafikos lakštus, kuriuose garsių praeities meistrų kūrinių parafrazėms ir replikoms sukuriamas grafiškų elementų fonas. Dėmės, linijos, koncentriniai apskritimai derinami su paslaptinga, vylinga Lucaso Cranacho kadaise tapytos Juditos šypsena. Leonardo da Vinci ir kitų iš praeities atėjusių paveikslų veikėjai perkeliami į ofortus, sudabartinami, išlaikant atpažinimo galimybę. Autorė tarsi rodo savo pagarbą ir palankumą garsiems meno istorijos vardams, kukliai nuo savęs pridėdama naują aplinką naujam jų gyvenimui. Tačiau taip sukuriami nauji lyriški ir subtilūs kūriniai, kuriuose praeities šešėlis tik suteikia papildomą gilumą.“

Jurgita Ludavičienė, dailės kritikė. Moters pasaulis galerijoje // Literatūra ir menas, 2004

„Rafinuoti darbų estetikos elementai nuveda, tiksliau sakant nuvilioja, mus į pasaulį, kuriame už pasakų paviršiaus slypi pagrindiniai žmogiški potyriai, geri ir blogi. Be to, menininkė pasirenka temas, tokias kaip nuodėmė, blogis, šviesa, tamsa, nuosmukis ir prisikėlimas, o mes esame verčiami pamąstyti apie tai ne tik estetiniu, bet ir egzistenciniu požiūriu.“

Tom Jørgensen, meno istorikas ir rašytojas, Danija

„Perregimi ir nekonkretūs atspaudai leidžia įžiūrėti ir atpažįstamas motyvo užuominas: žmogaus figūra, judanti ar sustingusi, veidas, primenantis čiurlionišką ar renesansinį, grafiškas asketiškas lapo gyslelių piešinys. Debesys, šakos, žolė ar apšviestas langas. Tačiau visi motyvai, kuriuos galima įžiūrėti ir atpažinti, užklojami subtiliomis tekstūromis, suskirstančiomis, dalijančiomis vientisą vaizdą į daugybę fragmentėlių – kiekvienas iš jų nusipelno atskiros meditacijos. Neatsitiktinai autorei svarbi meditacijos erdvė: susikaupimas, minčių išgryninimas, vidinė ramybė – prielaidos, reikalingos J. Gerlikaitės darbams žiūrėti ir patirti. Nesakau – suprasti, nes tai nelabai įmanoma ir nereikalinga. Jausmų ir minčių rekonstrukcijos, kurias ant drobės skaitmeniniu būdu perkelia menininkė, skirtos nuotaikai sukurti, ne informacijai perteikti. Metafizinei plotmei suformuoti, o ne istorijoms pasakoti. Konkretusis ir abstraktusis lygmenys užkloja vienas kitą, kartais švelniai susipina draugėn, kartais trumpam išsiskiria tam, kad atliktų nelabai įmanomą misiją – rekonstruotų metafizinę plotmę.“

Jurgita Ludavičienė, dailės kritikė. Nekonkrečios rekonstrukcijos // Literatūra ir menas, 2009

Bibliografija

Ludavičienė J., Moters pasaulis galerijoje // Literatūra ir menas, 2004
Žižiūnas A., Močiutės ir jos vaikaitės kūryba // XXI amžius, 2005
Klusas M., Paroda „Mirtinos nuodėmės“ šiauriečių žvilgsniu // Lietuvos žinios, 2005
Miestas // Krantai, 2006
Pakalkienė R., Po septynerių metų Danijoje // Lietuvos žinios, 2007
Vazbutaitė J., Už komforto zonos ribų // Moteris, 2007
Jørgensen T., Skaitmeniniai svajų peizažai. Apie Jurgitos Gerlikaitės paveikslų pasaulį. Danija, 2007
Voitiulevičiūtė Z., Kasdienybės džiugesys paralelinėse erdvėse // Respublika, 2007
Apanavičienė L., Pažintis su jauna menininke iš Lietuvos Jurgita Gerlikaite // Draugas, Čikaga, JAV, 2008
Čikagoje – lietuvių šeimos menas // Lietuvos rytas, 2008
Šadzevičienė I., Kartos: Petronėlė Gerlikienė, Pranciškus Gerlikas, Jurgita Gerlikaitė // Draugas, Čikaga, JAV, 2008
Čiplė M. D., Kelionė laike. 2008
Paklonskaitė L., Linijos ir spalvos dermė parodoje „Susitikimai laike“ // bernardinai.lt, 2008
Paklonskaitė L., Tarp grafikos linijų – subtilus jausmų pasaulis // Vilniaus diena, 2008
Lukienė D., Poezijos ir meno vakaras Vašingtone // Amerikos lietuvis, JAV, 2008
Kojima R., Jurgitos Gerlikaitės meditacija ir subjektyvumo suskaidymas – skaitmeninis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulis // Jurgita Gerlikaitė. Vilnius, 2009
Kojima R., Jurgitos Gerlikaitės meditacijų pasaulis // Arena, Japonija, Nr. 7, 2009
Ludavičienė J., Nekonkrečios rekonstrukcijos // Literatūra ir menas, 2009
Alameri Ali., Lithuanian artist Jurgita Gerlikaite searches for meaning within the layers // Emarat Alyoum, 2010
Allmeling A., Portrait of an artist as a young woman // Al Arabiya, 2011
Klusas M., Trisdešimt šeši būdai pamatyti Dubajų // Lietuvos žinios, 2012
Drabin S., Jurgita Gerlikaite takes on London – as you have NEVER seen it, London, UK, 2014
Wolstenholme J., London series by Jurgita Gerlikaite, London, UK, 2014

Norėdami užsakyti naujienlaiškį, įrašykite savo el. pašto adresą


© 2020 JURGITA GERLIKAITE